Ar “Google” mus bukina? komentarai

Autorius: arpa

arpa — Wed, 01 Dec 2010 10:22:02 +0000

Vaike, per daug garbės pozityvizmui. O ir pats žlugimo faktas – abejotinas: perpetualus civilizacijos dekadansas, žinia, egzistuoja, bet jo perpetualumas verčia abejoti jo realumu. Ar nebus tik taip, kad tam tikri mechanizmai, galbūt net panašūs į tuos, kurie sukelia optines iliuzijas, sukelia ir Vakarų smukimo iliuziją? Gerai, sakykim, taip yra. Quid-pro-quo tada: pozityvistai “griauna” žmogų; o štai iš metafizikos – išvis jokios naudos, nebent kažkur aš pražiopsojau “Taikomąjį Kantą”…
Ir – kas gi yra daugiau, be pozityvaus proto ir empirikos? Negatyvus protas ir fantazijos? Kad net fantazijos žmogus iš tiesų neturi, tik silpnutį permutacijų varikliuką, kuris leidžia sujungti delfinus su tarpžvaigždine materija. Naujų idėjų genezė? Nejuokinkim svieto… Ir dar – “žmogus”: naivu tikėti, kad tai skamba išdidžiai. Nei velnio – žmogus – tokia pat mašina, kaip šuo, ožka, ameba, laikrodis. Neturi nei tu, nei aš jokių dieviškųjų mandatų, tik galbūt unikalią galimybę apgaut save, ant uolos sienų rodant sau – “pažvelki – paukštis, triušis, žydas…”, tikėt, kad vaizdiniai – tikri.
Ir nėra jokių dalykų, kurie per se būtų geri arba blogi – tam reikalingas suvokėjas. Miške sau vienas nuvirsta medis – o garso nėr. Vibruoja oras, virpa lapai, sudreba žemė – o garso nėr. Kodėl? Nes viena – reiškiniai, sukelti medžio – kita – suvokimas – garsas. Štai tau ir Descarto iškamša naująjam padaže, vaike. O iškamša – tiktai dėl to, kad, pameni – mūsų protas – šešėlių teatras ant uolos sienos. O iš tiesų, realei (sic.) – anei šešėlių, anei teatro, anei uolos, anei jos sienos – tik tekstas. Raidės. Empirika ir pozityvizmas. Kerti? Manau, kerti. Tai kaip daiktai per se geri arba blogi?

Autorius: vaikas

vaikas — Mon, 12 Jul 2010 10:22:19 +0000

Aišku, internetas nei bukina, nei turtina, jei žmogus mąsto. Bet daugelį pripratina prie elementaresnių formų ir dalykų – ar tai nėra bukinimas? Pažanga siekia patogumo ir paprastumo – ar tai nebukina? Manau esminga suvokti, jog pažanga, kuri dažniausiai yra visgi orientuota į vartojimą, ne visada neša gėrį. Taip pat esminga suvokti, jog gėris visgi egzistuoja, nepaisant liberalios interpretacinės Vakarų tradicijos.

Arpa, per tokius pozityvistus ir žlunga Vakarai bei žmogus. Pozityvus protas ir empirika nėra viskas, tai nėra tai, kas daro žmogų žmogumi. Reikia suvokti, jog yra dalykų, kurie patys savaime yra geri, kurie – blogi. Bet visiškai pasirašau po mūsų dūšių šiaudadūšiškumo intencija.

Autorius: Saulius M.

Saulius M. — Mon, 12 Jul 2010 07:23:03 +0000

Pats savaime – niekas mus nei bukina, nei turtina. (Kaip ir šaunamasis ginkas savaime nėra blogis: nelygu kaip ir kam jį naudoji).

Prisimena pasaulio čempiono Gario Kasparovo pralošimas šachmatais kompiuteriui Deep Blue. Po to jis yra pasakęs: ~„jei man leistų žaidžiant naudotis kompiuteriu – aploščiau bet ką“. T.y., bent jau jį – kompiuterinės priemonės tikrai ne bukina, o jam patalkina.

Ką mums gali duoti/neduoti ‘dirbtinis intelektas’ – geriau nepradėti kategoriškai teigti, nes labai tikėtina, kad vos po kokio dešimtmečio mūsų teiginiai atrodys labai naiviai.

Autorius: vytenis

vytenis — Sun, 11 Jul 2010 21:27:47 +0000

Kompiuterio ekranui pernelyg ilgas straipsnis, kad perskaitytume iki galo. Gal čia ir buvo išmėginimas, ar pajėgsime parskaityti? :)

Autorius: arpa

arpa — Fri, 09 Jul 2010 11:57:08 +0000

O kas be empirikos yra, vaike? Žmogus – pažįstantis gyvūnas, tačiau vien tik dėl žodžio “pažįstantis” jo mistifikuoti, kad ir kaip norėtųsi, nederėtų – filosofija, etika, metafizika, psichologija – tik abstrakcijos, slepiančios “giliau” vykstančius procesus: tikėjimo sistemas, minčių kompleksus, neuronų grandinių žibėjimą, gliukozės virtimą ATP, elektronų skriejimą tarp erdvės ir ne erdvės ir t.t., ad nauseam.
Tiesa, žinojimas ir mąstymas tampa perdėm paviršutiniškas…
TAČIAU – argi tai tikrai taip baisu ir nenormalu?
Ar tai, kad vieno ar kito dalyko žinios – paviršutiniškos, rodo, kad ir mąstymas paviršutiniškas, nesubtilus, banalus?
Argi niekad istorijoje nebuvo taip, kad gilias žinias, ypatingus “giliojo mąstymo” sugebėjimus turėjo MAŽUMA? Gal “google” mus ne tiek bukina, kiek parodo, kad pilna bukų žmonių, o bukinamės patys, elgdamiesi “kaip visi”?
Argi dėl to kaltinti “googlę”, internetą, kompiuterius, industrinę revoliuciją, technologiją, technes ats(is)kyrimą nuo epistemes?
Gal tiesiog reikėtų pripažinti, kad mes – paprasčiausi “šviežios” informacijos narkomanai, ir kad dėl to kalti ne info-dyleriai, ne žvilgančios reklamų adatos, o mes, ir mūsų šiaudinės dūšios.

Autorius: vaikas

vaikas — Wed, 07 Jul 2010 17:05:19 +0000

Belieka įtikėti, kad mokytis galima tik iš knygų. Ir taip: kad ir kiek informacijos turėtų “google” yra dalykų (būtent – giliojo mąstymo), kurių negalima rasti/suprasti vien tik paieškos laueklyje įvedus key words. Filosofijos, etikos, metafizikos, psichologijos ir kt. nesuprasim jei remsimės vien tik empirika, o empirika yra viskas, ką mums gali duoti dirbtinis intelektas.