Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ

Labas, Kęstuti,

dabar aš tau rašyčiau tik apie maratus voniose su aukštakulnėm basutėm, tokį Maratą – su kablais, veido grimasa kaip kino aktorės ir rankom, gražiom kaip sparnai, – nupiešė vienas Vilniaus geto gatvių gyventojas, jo Maratas turėjęs gimti mergaite. Na, jis turi pakankamai įsiūčio ir energijos, kad taptų Georgu Trakliu, Picasso arba moterim. Tu turi pakankamai įsiūčio ir energijos, kad rašytum iki nukraujavimo.

O aš šiandien turiu pakankamai įsiūčio, energijos ir negalavimų, kad įsirengčiau medicinos spintą, ir geriau joje būtų kuo mažiau vaistų ir kuo daugiau instrumentų, kad bet kuriuo metu galėčiau pasidaryti sau operaciją ar bent jau kardiogramą.

Galvojau, kad aš esu SveikaMarija ir kad megztinių man nereikia, bet kol nepagimdžiau Jėzaus Kristaus ir neįsitikinau esanti SveikaMarija, vilksiuos tris.

Louis de Funèsas

Nemėgstu žmonių, kurie kosti, čiaudi, kasosi. Ir aš visai nesu hipochondrikė, aš pati visa murzina ir laiminga laukais lakstau, na, man murzinai būti tinka, net iš veido matosi, bet aš pažįstu tokių, kuriems netinka, ir aš saugausi tų netinkamai nesipraususių žmonių. Aš sukurta gyventi visur – galiu tris savaites maudytis jūrose ir niekas nė neįtars, kad aš tris savaites jau nemačiusi vonios, tik jūras. Galvoju apie žmones, kuriems netinka būti murziniems, skaidau juos į segmentus ir nežinau nieko, tik tai, kad aš jų saugausi, nes ir jie patys lygiai taip pat savęs saugosi, jie net vengia savo stiklinės, iš kurios geria, jie tik laukia, kada aš prarasiu budrumą, ir nučiups manąją. Laimei, aš turiu žiaurumo, kuris būtinas nubrėžiant bendravimo su jais ribas, pamačiusi juos įvertinu ir išmatuoju atstumą tarp savęs ir to netinkamai nesipraususio žmogaus. Pagalvok apie štai ką: toks žmogus gali būti bet kokio amžiaus, bet kokios profesijos, galbūt kartais manoma, kad visiems vaikams tinka būti murziniems, bet jei tau tinka būti murzinam vaikystėje, tiks ir vėliau. Murzinam tiks būti, jei didžiąją gyvenimo dalį nebūsi murzinas, bet turėsi gebėjimą gražiai išsimurzinti. Greičiausiai dar būsi gražus murza, jei turi juokingą vykusią pozą, tuomet jie labai mėgs, kaip tu čiaudi ir murziniesi. Murzinumas yra žingsnis link susiliejimo su gamta. Integruojiesi į gamtą ir tavo turimos savybės taip susiplaka su gamtos reiškiniais, kad turi tai, kas natūralu, ir žiūrint į tavo elgesį jau galima bandyti nuspėti orą. Išsimurzinti galėtų visi, kurie pernelyg kultūringi, pernelyg pastebimi ar pernelyg elegantiški, dėl pusiausvyros, kad neišsišoktų, elgesys, neatitinkantis išvaizdos, ar išvaizda, neatitinkanti elgesio, yra ypatingas talentas, charizma.

Rašysiu tau kičą, nes aš kičo kaubojus: Klimtas Eastwoodas. Aš tai labai Ultra Kitsch. Mano viskas Ultra, o tu niekad toks Ultra kaip aš nebūsi, net jeigu nusipirksi kokį peruką su povo plunksnomis ar povo plunksnų sparnus, kuriuos kabinsi ant menčių ar dar žemiau. Žinai, tie kičo objektai, kurie čia daugeliui – „blogo skonio“ niekniekiai, dažnai man yra įkvėpimo šaltinis, tik pagalvok, kaip tas povo plunksnų perukas gali įkvėpti.

Aš jau negaliu savo gyvenimo įsivaizduoti be žirafos iki lubų. Dieve, aš jau neįsivaizduoju savo kambario, kuris būtų žemom lubom, man reikia keturių metrų aukščio kambario visam gyvenimui, nes ne ežiuko man reikia, o žirafos. Man žirafą iškals iš marmuro. Norėsiu – prisipūsiu. Jei jau tau tie daiktai labai patinka, tai prikimšk jų visus namus, savo ne savo, kad tik kimštum, iš paskutiniųjų kimšk, pirk viską, kas patinka, kad ir beždžionių iškamšas, ir grūsk jas į visus palėpės kampus, beždžionės tau visus namų kampus laikys, o tu mėgaudamasis žiūrėsi į besikasančias beždžiones ar patirsi kitokių jų teikiamų malonumų.

Aš tai žūtbūt noriu įgyvendinti savo ekstravagantiškiausias idėjas, su didžiuliu malonumu nusipirksiu visą krautuvėlę, jei man nuo to tik smagiau. Nusipirkus penkias krautuvėles, namai vis dar išlieka gyvenami, tiesa, ne visiems, bet kas tau gyvenami, man negyvenami, galėčiau laisvai nurodyti, kokią vietą mano vaizdiniuose užima raumeninga katė svarovskio akimis, žirafa ar bet koks kitas daiktas.

Man patinka pavojus, nerūpestingai mesti ir kuo pavojingiau padėti daiktus, kad tik dingtų viskas, pasimestų, bet iš tiesų čia labai saugu, visokie audeklai, kilimai čia susuka, suslepia daiktus savyje ir jie niekur nepasimeta, po savaitės ar mėnesio, ar metų vis tiek atsiranda. Pavojus man patinka, tik svarbu savo namus išlaikyti bent kiek saugius, kad eidama iš kambario į kambarį kiekviename žingsnyje nerizikuočiau savo gyvybe. Tegul būna tokie saugūs, kad bent kas trečiame žingsnyje rizikuočiau. Ir tegul ne kiekvieną akimirką, bet nors kas trečią ant manęs galėtų nukristi gėlynas, tikiuosi, tik kas trečią akimirką man ant galvos galėtų nukristi Dovydo galva ir gipso žirafos. Ir čia jau taip saugu, kad tik kas trečiame žingsnyje gali persipjauti ar išsisukti koją.

Tau kad tik daiktų, laiškų, šlamšto. Man tai dar kad tik pinigų, mano stalčiuose pilna nepanaudotų čekių, pinigų ryšulių, su kuriais jau seniai nenueisi į „Maximą“. Aš noriu pinigų į valias ir vis tiek niekad nesiryžčiau jų padėti į banką, nes man jie daiktai kažkuo nepaprasti. Tu pats į tai gali žiūrėti kaip nori.

Komentarai / 1

  1. e.

    Nulis yra negerai, nulis yra mažiau už vienetą.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.